Tie, kurie yra bent kartą pabuvoję Venecijos karnavale, žino šio magiško chaoso dvasią, spalvas bei šurmulį. Tie, kurie niekad čia nebuvo, irgi yra girdėję apie paslaptingai keistas venecijiečių kaukes, blizgančius groteskinius kostiumus bei prabangius vakarėlius.
Venecijos gotika, Bizantijos bei maurų pastatai, viduramžių skersgatviai, spalvingos gondolos, klasikinės detalės, vandens fontanėliai, unikalios kolonos miesto aikštėse – viskas tarsi susilieja į paslaptingą pasaką apie senus laikus. O kasmetinis kaukių balius, prasidedantis likus keturiasdešimčiai dienų iki Velykų ir besibaigiantis per Užgavėnes, tik sustiprina ir taip jau pasakišką Serenissima (taip italai vadina Venecijos Respubliką, kuri iš italų kalbos išvertus reiškia „pati giedriausia iš visų respublikų“) įvaizdį.
Venecijos karnavalo istorija
XII amžiuje Venecija buvo turtingas miestas – valstybė prie Adrijos jūros. 1162 m. Venecijos dožas Vitalis II Mikielis nugalėjo Akilėjos patriarchą Ulriką ir paėmė jį į nelaisvę. Tačiau popiežius Aleksandras III paprašė, kad Ulrikas būtų paleistas ir Venecijos dožas sutiko tik su sąlyga, kad patriarchas nuo šiol kasmet jam siųsiąs duoklę iš vieno bulio, dvylikos kiaulių ir trijų šimtų kepalų duonos. Taip gimė tradicija kasmet skersti šiuos gyvulius San Marco aikštėje (Piazza San Marco) ir paminėti šį laimėjimą. Beje, dėl šio įvykio atsirado ir žodis karnavalas, kilęs iš lotyniškų žodžių „caro“ (mėsa) ir „vale“ (atsisveikinimas), tiesiog reiškiantis „atsisveikinimas su mėsa“.
O ar susimąstėte iš kur kilęs visų žinomas ir naudojamas žodis ciao? „Ciao – tai sutrumpinta intymi frazė, kurią viduramžiais atsisveikindami naudojo Venecijos gyventojai: Sono il su schiavo! Ji reiškia: aš esu tavo vergas!” (Elizabeth Gilbert).
Šiuo žodžiu piktnaudžiaudavo ir žymus Venecijos gyventojas Kazanova (Giacomo Casanova) – XVIII – ojo amžiaus pasileidėlis, nepataisomas lošėjas, aferistas ir moterų suvedžiotojas. Užsimaskavęs savo kauke Kazanova lankydavosi geriausiuose Venecijos salonuose, aukštuomenės teatruose, Il Ridotto – lošimų namuose-, kur švaistė savo auksinius dukatus, ir net viešnamiuose. Ir nors Venecija gana konservatyvi, tačiau karnavalo metu ji šiek tiek primena paslaptingą Kazanovos gyvenimą.
1930 m. diktatorius Benito Musollini uždraudė Venecijos karnavalo linksmybes. Ir tik 1979 m. Italijos valdžia priėmė sprendimą sugrąžinti karnavalo šventimą iš dulkėtų praeities šešėlių suprasdami, jog ši šventė – nemaža Italijos istorijos bei praeities kultūros dalis. Dabar ne tik italų šeimos, bet ir dešimtys tūkstančių lankytojų iš viso pasaulio atvyksta pajausti šio renginio dvasią, pripildytą ryškių spalvų, šampano purslų, muzikos garsų ir šurmuliuojančio klegesio...
Karnavalo šurmulys ir linksmybės
Venecija karnavalo metu atrodo tarsi moteris - koketuojanti, ryškiai raudonomis lūpomis ir paslaptingai šiugždančiais nėriniais. Ir kodėl gi nepatyrinėjus šios flirtuojančios moters pačių slapčiausių vietų? Nusprendę, ar būsite vienas iš commedia dell‘arte nostalgiją keliančių personažų, ar tiesiog nuotykių bei romantikos išsiilgęs turistas, galite drąsiai pradėti kelionę po niekad neatsibostančias Venecijos gatveles, kurios karnavalo metu tampa be galo gyvybingos.
Beje, jei norite šiek tiek ramybės bei bent akimirkai atsiriboti nuo šventės, kodėl gi atsikėlus anksti ryte, kai miesto gatvės dar tik tvarkomos ir ruošiamos naujai karnavalo dienai, nenueiti į kokią jaukią itališką kavinukę ir lauke sėdint neišgerti rytinės cappuccino? Arba gal vakare, kai pagrindinės miesto vietos įsijautusios į šventimą, neužsukti į šiek tiek atokiau esantį barą ir nepagurkšnoti persikinio Bellini ar braškinio-vynuoginio Fragolino? Šie tipiški itališkos gyvensenos elementai tik dar labiau sustiprins karnavalo dvasią.
Visgi tiems, kurie pasiryžę švęsti, miestas negaili pramogų. Palei Didįjį kanalą (Canal Grande) link San Marco aikštės vyksta daugiausiai žiūrovų pritraukiančios eitynės, visame mieste daug gatvės muzikantų, fokusininkų, ugnies rijikų bei šventiškai pasipuošusių vietinių gyventojų ir turistų.
Ieškantys ypatingo grožio, prabangos bei puošnumo ir trokštantys pamatyti Kazanovos laikus primenančius pokylius, turi galimybę sudalyvauti prašmatniuose vakarėliuose. Vienas geriausių – Il Ballo del Doge, kurį organizuoja žinoma karnavalo kostiumų dizainerė Antonia Sautter. Pokylis vyksta XV – ojo amžiaus rūmuose Palazzo Pisani Moretta, esančiuose prie Didžiojo kanalo. Šio pastato interjere vyrauja baroko epochos dekoracijos, antikvariniai baldai, Murano stiklas, o lubas bei sienas puošia žymių menininkų, tokių kaip Jacopo Guarana, Gaspare Diziani, Giambattista Tiepolo bei Giuseppe Angeli darbai. Bilietai į šį uždarą vakarėlį gana brangūs – kaina svyruoja nuo 300 iki 600 eurų asmeniui.
Kaip nuvykti ir kur apsistoti
Nors tiesioginio skrydžio Vilnius - Venecija, deja, nėra, tačiau šį ištaigingą miestą galima pasiekti gana greitai. Žemų kaštų aviakompanijos skraidina tiesiogiai iš Vilniaus į Milaną, kuriame galite persėsti į traukinį ir per maždaug tris valandas pasiekti Veneciją. Galima skristi iš Vilniaus į Veneciją ir su tarpiniu persėdimu Frankurfte, Prahoje, Vienoje ar dar kitame Europos didmiestyje. Tokiu būdu pasieksite Serenissima per tris ar penkias valandas.
Karnavalo metu svarbu pasirinkti ir tinkamą viešbutį. Čia nemažai didingų, klasikinio stiliaus viešbučių, kurie savo prabanga bei nepriekaištingu aptarnavimu įtinka net patiems išrankiausiems klientams. Norint stebėti karnavalo eitynes geriausia rinktis viešbutį, esantį netoli San Marco aikštės ar dar geriau - ant Didžiojo kanalo. Vieni iš tokių - Bauer viešbučiai, kurie itin garsėja savo rafinuotumu ir klasikiniu Venecijos stiliumi: Bauer Hotel (kaina nuo 190 eurų) ir Bauer Il Palazzo (kaina nuo 350 eurų). Žymusis viešbutis Hotel Danieli(kaina nuo 360 eurų), stūksantis už kelių žingsnių nuo San Marco aikštės, išsiskiria įmantriomis interjero detalėmis, erdviais liukso kambariais bei neblėstančia elegancija. Beje, šis viešbutis kino mėgėjams turėtų būti žinomas iš filmo Turistas. Ypatingai stilingas bei prašmatnus Baglioni viešbučių tinklas savo viešbutyje Luna Hotel Baglioni (kaina nuo 230 eurų) Venecijoje stilių orientavo visgi daugiau į klasikinį, puoštą su šilkinėmis sienų uždangomis, brangia draperija bei senoviniais baldais.
Boutique bei ypač stilingų viešbučių gerbėjai įsimylės Ca Maria Adele viešbutį (kaina nuo 330 eurų), kurio gana šešėliuotas interjeras, jaukus bei pilnas įvairiausių detalių, nuo Afrikos medžio dirbinių iki marokietiškų kilimėlių, suteiks namų bei privatumo jausmą. Pernai atidarytas Palazzo Barbarigo(kaina nuo 250 eurų), kuris tarsi ką tik išnirę XVI – ojo amžiaus Venecijos rūmai iš Didžiojo kanalo, - tai modernaus žavesio interpretacija, įkvėpta Art Deco ir užsikovojusi nepamainomą vietą Vivaldžio mieste, nuo kurios Venecijos karnavalas – lyg ant delno.
Kai kurie iš šių paminėtų viešbučių organizuoja čia pat vietoje vyksiančius pokylius. Apsisprendusiems vykti į kitus vakarėlius, viešbučių konsjeržai mielai pasirūpins, kad jūs gondola saugiai bei iškilmingai, kaip tikri XVIII – ojo amžiaus didikai, pasiektumėte savo vakaro tikslą.
Beje, dauguma šių viešbučių kainos karnavalo metu šokteli net tris ar keturis kartus, todėl patartina apgyvendinimu pasirūpinti iš anksto.
Gal būsite arlekinu, o gal pasipūtėliu daktaru?
- Quale carattere vorresti impersonare (kokį personažą norėtumėte įkūnyti)? – klausia mažučių parduotuvėlių savininkai, norintys padėti išsirinkti tinkamiausią personažą karnavalo paradui. Venecijoje suvenyrų, vaizduojančių karnavalo kaukes – apstu, tačiau patys tikriausieji šventės dalyviai užsisako specialiai tik jiems rankų darbu pagamintas kaukes bei pasiūtus kostiumus, kurie kainuoja nemažai, bet yra originalūs ir autentiški. Vieni žinomiausių karnavalo mascareri (kaukių gamintojai) yra Tragicomica, įsikūrę Nomboli gatvelėje (Calle dei Nomboli). Čia užsukus galima rasti jau pasiūtų blizgių kostiumų bei pagamintų tapatybę slepiančių kaukių, taip pat paprašyti draugiškų darbuotojų, kad šie sukurtų naują kostiumą pagal jūsų norus, kurio niekas daugiau neturės šurmulio apimtoje minioje. Kita didžiai gerbiama karnavalo atributikos gamintoja – jau anksčiau minėtoji dizainerė Antonia Sautter, kurios kūrinius galima išvysti ne tik turtingųjų karnavalo dalyvių aprangoje, bet ir filmuose bei teatruose. Verta aplankyti bent vieną iš jai priklausančių ateljė, įsikūrusių netoliese San Marco aikštės. Šiose dizaino studijose, tarsi muziejuje, galima paganyti akis: įspūdingi, auksu puošti kostiumai, spindinčios kaukės bei kiti stilingi daiktai, aksesuarai, primenantys tikrus meno kūrinius.
Šių metų karnavalo tema "Gyvenimas - tai teatras! Užsidėkime kaukes!". Venecijiečių kaukės, kurios nuo senų laikų buvo dėvimos ne tik, kad paslėptų asmens identitetą, bet ir socialinę klasę, kuriai jis priklauso, suteikia ypatingos paslapties karnavalui. Jos padeda pasijausti įvairiausiais personažais, kilusiais iš tarp XVI – ojo ir XVIII –ojo amžiaus populiarios humoristinių vaidinimų teatro formos – Commedia dell‘arte . Italai sugalvojo pagrindiniams veikėjams uždėti kaukes, kad ir pasikeitus aktoriui mylimi personažai būtų ir toliau lengvai atpažįstami. Taigi rinkdamiesi kaukę, gerai pasvarstykite, ar norėsite būti šmaikštuoliu arlekinu (Arlecchino), pinigus mylinčiu liokajumi Brighella, pagyrūnu kapitonu (Il Capitano), bjaruoliu Pulcinella, pasipūtėliu daktaru (Il Dottore) ar gudriąja ir nenuspėjamąja Columbina.
2012 m. karnavalas vyks vasario 11 - 21 dienomis. Kelionių organizatoriaus „Boutique Travel“ darbuotojai jau ne pirmus metus vyksta į Venecijos karnavalą. Jie mielai gali pakonsultuoti, kokį viešbutį geriausiai pasirinkti, kokiu maršrutu skristi, kokiame restorane pavakarieniauti, ir patarti kitais su kelione susijusiais klausimais.
Laura Šatkauskaitė
